22 Things Happy People Do Differently


Happiness is not something ready made. It comes from your own actions. – Dalai Lama
There are two types of people in the world: those who choose to be happy, and those who choose to be unhappy. Contrary to popular belief, happiness doesn’t come from fame, fortune, other people, or material possessions. Rather, it comes from within. The richest person in the world could be miserable while a homeless person could be right outside, walking around with a spring in every step. Happy people are happy because they make themselves happy. They maintain a positive outlook on life and remain at peace with themselves.
The question is: how do they do that?
It’s quite simple. Happy people have good habits that enhance their lives. They do things differently. Ask any happy person, and they will tell you that they …

1. Don’t hold grudges.

Happy people understand that it’s better to forgive and forget than to let their negative feelings crowd out their positive feelings. Holding a grudge has a lot of detrimental effects on your wellbeing, including increased depression, anxiety, and stress. Why let anyone who has wronged you have power over you? If you let go of all your grudges, you’ll gain a clear conscience and enough energy to enjoy the good things in life.

2. Treat everyone with kindness.

Did you know that it has been scientifically proven that being kind makes you happier? Every time you perform a selfless act, your brain produces serotonin, a hormone that eases tension and lifts your spirits. Not only that, but treating people with love, dignity, and respect also allows you to build stronger relationships.

3. See problems as challenges.

The word “problem” is never part of a happy person’s vocabulary. A problem is viewed as a drawback, a struggle, or an unstable situation while a challenge is viewed as something positive like an opportunity, a task, or a dare. Whenever you face an obstacle, try looking at it as a challenge.

4. Express gratitude for what they already have.

There’s a popular saying that goes something like this: “The happiest people don’t have the best of everything; they just make the best of everything they have.” You will have a deeper sense of contentment if you count your blessings instead of yearning for what you don’t have.

5. Dream big.

People who get into the habit of dreaming big are more likely to accomplish their goals than those who don’t. If you dare to dream big, your mind will put itself in a focused and positive state.

6. Don’t sweat the small stuff.

Happy people ask themselves, “Will this problem matter a year from now?” They understand that life’s too short to get worked up over trivial situations. Letting things roll off your back will definitely put you at ease to enjoy the more important things in life.

7. Speak well of others.

Being nice feels better than being mean. As fun as gossiping is, it usually leaves you feeling guilty and resentful. Saying nice things about other people encourages you to think positive, non-judgmental thoughts.

8. Never make excuses.

Benjamin Franklin once said, “He that is good for making excuses is seldom good for anything else.” Happy people don’t make excuses or blame others for their own failures in life. Instead, they own up to their mistakes and, by doing so, they proactively try to change for the better.

9. Get absorbed into the present.

Happy people don’t dwell on the past or worry about the future. They savor the present. They let themselves get immersed in whatever they’re doing at the moment. Stop and smell the roses.

10. Wake up at the same time every morning.

Have you noticed that a lot of successful people tend to be early risers? Waking up at the same time every morning stabilizes your circadian rhythm, increases productivity, and puts you in a calm and centered state.

11. Avoid social comparison.

Everyone works at his own pace, so why compare yourself to others? If you think you’re better than someone else, you gain an unhealthy sense of superiority. If you think someone else is better than you, you end up feeling bad about yourself. You’ll be happier if you focus on your own progress and praise others on theirs.

12. Choose friends wisely.

Misery loves company. That’s why it’s important to surround yourself with optimistic people who will encourage you to achieve your goals. The more positive energy you have around you, the better you will feel about yourself.

13. Never seek approval from others.

Happy people don’t care what others think of them. They follow their own hearts without letting naysayers discourage them. They understand that it’s impossible to please everyone. Listen to what people have to say, but never seek anyone’s approval but your own.

14. Take the time to listen.

Talk less; listen more. Listening keeps your mind open to others’ wisdoms and outlooks on the world. The more intensely you listen, the quieter your mind gets, and the more content you feel.

15. Nurture social relationships.

A lonely person is a miserable person. Happy people understand how important it is to have strong, healthy relationships. Always take the time to see and talk to your family, friends, or significant other.

16. Meditate.

Meditating silences your mind and helps you find inner peace. You don’t have to be a zen master to pull it off. Happy people know how to silence their minds anywhere and anytime they need to calm their nerves.

17. Eat well.

Junk food makes you sluggish, and it’s difficult to be happy when you’re in that kind of state. Everything you eat directly affects your body’s ability to produce hormones, which will dictate your moods, energy, and mental focus. Be sure to eat foods that will keep your mind and body in good shape.

18. Exercise.

Studies have shown that exercise raises happiness levels just as much as Zoloft does. Exercising also boosts your self-esteem and gives you a higher sense of self-accomplishment.

19. Live minimally.

Happy people rarely keep clutter around the house because they know that extra belongings weigh them down and make them feel overwhelmed and stressed out. Some studies have concluded that Europeans are a lot happier than Americans are, which is interesting because they live in smaller homes, drive simpler cars, and own fewer items.

20. Tell the truth.

Lying stresses you out, corrodes your self-esteem, and makes you unlikeable. The truth will set you free. Being honest improves your mental health and builds others’ trust in you. Always be truthful, and never apologize for it.

21. Establish personal control.

Happy people have the ability to choose their own destinies. They don’t let others tell them how they should live their lives. Being in complete control of one’s own life brings positive feelings and a great sense of self-worth.

22. Accept what cannot be changed.

Once you accept the fact that life is not fair, you’ll be more at peace with yourself. Instead of obsessing over how unfair life is, just focus on what you can control and change it for the better.

Read more at http://www.lifed.com/22-things-happy-people-do-differently#7K5zq4ZCCl9dFcDJ.99 

Article in Lithuanian: Kūno kalba: kodėl mes nusiviliame?/Body language: why do we become dissapointed?


Vakar gėriau kavą su savo buvusiuoju ir jis tik dar kartą man patvirtino, kodėl jo toks statusas – juk negalėčiau būti su žmogumis, kuris mano aistrą kūno kalbai peikia, bet vistiek perskaitė net dvi knygas apie tai! Džiaugiuosi, kad kava ir pyragas buvo gardūs, nes kitu atveju pyragas būtų puošęs jo veidą, nes tai peikdamas, norėjo man įrodyti, kad tai nieko vertas mokslas, o mane tai kaip
tik ir paskatino paaiškinti, kodėl tai reikalaujantis daug pastangų bei laiko užsiėmimas, kuris galiausiai duoda vaisių tik po nuodugnių studijų ir analizės.
Kaip žinia, viskas reikalauja aukų, neverbalikos analizė ne išimtis. Tačiau nors ir koks atrodytų tai įdomus užsiėmimas, dažnai pradėję analizuoti, kaip, kad mano buvęs, suklumpa supratę, kad vienoje knygoje parodytas ir paaiškintas gestas dažnai neatitinka realybės. Kodėl?

Pradėkim nuo frazės „kūno kalba“. Kaip žinia, ši kalba, kaip ir bet kuri kita pasaulyje egzistuojanti, turi gramatiką, žodyną ir kitus jai būdingus niuansus. Štai čia ir prasideda visa sudėtingoji dalis, ties kuria visi ir suklumpa bei, kaip mano buvęs, pradeda manyti, kad tai tik velnio išmislas, tačiau tai netiesa.
Šioje kalboje žodžiai yra gestai, mimikos, veido išraiškos, kurios turi ne po vieną reikšmę, kaip ir dauguma žodžių skirtingame kontekste. Tuomet seka sudėtingoji gramatika, kurioje mes dažnai pasiklystame ir tai nenuostabu, nes tai visa begalybė, nebent ją gerai įsisavini. Kūno kalboje gramatika yra psichologija! Štai kodėl dauguma mano, kad pažinus kelis gestus ar mimikas, galima suprasti viską, bet kai paaiškėja, kad nėra taip paprasta, pradeda peikti, neva, tai nesamonė. Tačiau išganingasis supratimas ateina, kuomet viską sujungus mes gauname teigiamą rezultatą po ilgos praktikos. Deja, tai ne viskas, dar yra „pagrindinė linija“, kurią kiekvienas žmogus turi bei kurią kūno kalbos specialistas taip pat turi išmokti nusibrėžti, bet apie tai ateityje.
Žinau, kad vienam žmogui to man paaiškinti nepavyko ir nepavyks, bet tikiuosi, kad Tu neišpeiksi kūno kalbos ir netvirtinsi, kad tai nuviliantis ir beviltiškas mokslas, kuomet visiems aišku, kad kūnas niekuomet nemeluoja, bet žodžius mes visuomet galime padaryti melo įrankiu. 

Article in Lithuanian: Kūno kalba – galingas ginklas/Body language - powerful weapon


Trejus pastaruosius metus labai nuoširdžiai buvau pasišventusi kūno kalbos analizei ir turiu pripažinti, kad man tai net labai patiko. Per trejus metus atradau labai daug, dar daugiau supratau ir pažinau, todėl galiu drąsiai teigti, kad kūno kalba yra tikrai galingas ginklas.
Mums visiems į pasąmonę įstrigęs supratimas, kad ginklu galima ir žmogų nužudyti, bet ginklas nelygus ginklui. Pastarasis gali ne nužudyti, bet padėti geriau suprasti, su kuo šiuo metu bendrauji ir kaip jis/ji bendrauja su tavimi – ar bent lašelis tiesos yra saldžiuose žodžiuose? Pradėkime nuo prisiminimų apie situaciją, kuomet kalbiesi su pažįstamu ar menkai pažįstamu žmogumi, kuris tau taip gražiai viską pasakoja, kloja kelią rožėmis, o pasibaigus pokalbiui susimąstai: „Ar tik jis man nepamelavo?“ arba „Man atrodo, čia kažkas ne taip“. Deja, taip nutiko aibei žmonių, tarp jų ir tau, ir man. Kodėl?



Žmonės jau daugiau kaip milijoną metų bendraudami naudoja kūno kalbos priemones, tačiau tik pastaraisiais dešimtmečiais imta moksliškai tyrinėti neverbalinio bendavimo ypatumus. Manau, per porą dešimtmečių ši sritis bus iš naujo „atrasta“ visame pasaulyje ir neverbalinio bendravimo reikšmė bei įtaka žmonių tarpusavio santykiuose taps privaloma formaliojo išsilavinimo dalimi. Dar 1971 metais (šiek tiek teorijos) buvo skelbiami Luisvilio universiteto (JAV) profesoriaus Rėjaus Birdwhistel‘io atliekamų tyrimų rezultatai, kurie nustatė, jog didžiausią informacijos kiekį žmogus žmogui perduoda kaip tik gestais, pozomis ir tarpusavio padėties bei atstumų manipuliacijomis. Štai kodėl nutinka taip, jog pasibaigus pokalbiui mes nesuprantame, teisybę sakė ar melavo pašnekovas.

Stiprinant tikėjimą neverbaline komunikacija buvo atlikta dar daugiau tyrimų, kurie įrodė, kad iš žodžių mes gauname tik 7 proc. informacijos. 93 proc. informacijos gauname iš kūno kalbos bei balso intonacijos. Juk ne veltui vilkas suplonindavo balsą kalbindamas Raudonkepuraitę užsukti pas jį į svečius.
Deja, turiu nuvilti vyrus bei pasveikinti merginas/paneles/moteris su tuo, jog me esame daug labiau nuovokesnės ir pastabesnės. Beje, šį „talentą“ patobulinam augindamos vaikus, kai tuo tarpu dažnas vyras praleidžia daug ką pro akis. Paklauskime moters, kodėl vaikas verkia, ir ji tikrai supras, ar jam skauda, ar jis alkanas. Tačiau paklausus vyro, kas yra vaikui, jis atsakys: „Vaikas tik verkia, paverks ir nustos“. Ypatingai liūdna pasidaro, kai nušviečia dangus supratus, kad vyrams ir mūsų flirto ne visuomet išeina suprasti, nes mes turime daugiau nei kelias dešimtis flirto signalų, o vyrai vos dešimtį. Džiugina tik tai, kad vis tik vyručiai to išmokti taip pat gali.
Pradžios pabaigai, noriu priminti, kad mes esame tokie protingi, jog galime išmokti atspėti apie ką žmogus tuo metu kalba negirdėdami žodžių, nes vidutinė sakinio trukmė užima vos dvi su puse sekundės, o virš 65 proc. informacijos pateikiame neverbaliniu būdu. Ar kūno kalba tikrai galingas ginklas?

Article in Lithuanian: "Seksas ir miestas", tik visiškai lietuviškai/"Sex and the city", just totally Lithuanian


Visai nesenai baigiau žiūrėti serialą „Seksas ir miestas“. Peržiūrėjau labai nuoširdžiai nuo pradžios iki galo, net ir abu filmus po kelis kartus. Turiu pripažinti, kad man dar prieš kelerius metus šis serialas visiškai nepatiko, bet dabar galiu pasakyti, kad kone kiekviena mergina turi tai pamatyti ir pasiimti iš jo tai, kas artimiausia ir naudingiausia. Man šis serialas buvo naudingas (galiausiai, juk labai daug laiko praleidau žiūrėdama) tuo, jog tai mane įkvėpė kitokiam mados supratimui, atradau kitokią moteriškumo sampratą, pažiūrėjau į vyrus iš kito kampo, galiausiai, tai leido man įvertinti (tikiuosi, tą patį padarysi ir tu), kokias nuostabias turiu drauges šalia savęs, nors ir ne visiškai fiziškai.
Kaip ir šiame seriale, taip ir mes, lietuvaičių trio, susipažinome, lyginti su mūsų amžiumi, senai – prieš devynerius metus. Tai nutiko pirmoje gimnazijos klasėje. Kaip dabar atsimenu, buvome tokios nesubrendusios ir kvailutės bei dramų mėgėjos, kaip ir Carrie, Miranda, Charlotte bei Samantha. Prabėgus tiek laiko, suprantu, kad kiekviena iš mūsų turi vaidmenį, tik visiškai lietuvišką: Miranda – tai mūsų Brigita, Charlotte – tai Dovilė, o Carrie ir Samantha telpa manyje, kurią tėvai pavadino Lina.
Brigita, kaip ir Miranda, visuomet svajojo apie teisinį pasaulį, baigė teisę bei greitu metu baigs policininkų kursus bei stos į teisės magistratūrą, kad vieną dieną advokate, o gal prokurore taptų. Nepaisant to, ji tokia moteriška bei tuo pačiu nejautri – gali išspirti ne savo šunį iš lovos, bet mylimai katei ras vietos šalia visada. Myli privatumą, neįsileis vaikino į namus ledų valgyti, tačiau kartais gali pasitaikyti išimčių. Dovilė myli vaikus ir gali prižiūrėti visų kitų vaikus, nes ji niekada nepavargs nuo tokio darbo. Taip pat yra meniškos sielos, tik dar neturi savo gėlių parduotuvės, bet tikiu, kad vieną dieną ją turės bei prekiaus įstabiomis gėlių puokštėmis, kaip ir Charlotte prekiavo meno kūriniais. Niekada nešneka apie seksą, tačiau visuomet atsimena, kuris vaikinas bučiuojasi geriausiai. Likau aš, Samanthos ir Carrie mišinys, kuri be galo mėgsta rašyti ir svajoja pradėti vieną dieną rašyti kokiam svarbiam žurnalui ar dienraščiui bei vieną dieną išleisti savo knygą, kuri taptų bestseleriu. Nebijau viešumos ir organizuoju renginius, nebijau flirtuoti ar užkalbinti patikusio vaikino bei išvystyti temą apie daugiau nei bučinius. Tai mūsų visiškai lietuviškas „Seksas ir miestas“, tačiau kuo jis ypatingas?
Kone prieš metus nutiko taip, jog aš išvykau į kitą šalį ir tai tapo vienu nuostabiausiu dalyku mano gyvenime, nes tai sustiprino draugystę bei išardė tą, kurios ir niekada nebuvo, o mūsų trijų „mygtukių“ (Dovilė taip mus įvardijo) trio tapo toks tvirtas, kaip niekada, nes mes visuomet man grįžus skiriam šeštadienio vakarą vien tik mums, kaip ankščiau minėtas merginų ketvirtukas skirdavo sekmadienio pusryčius viena kitai. Mums nereikia vaikinų ar kitų draugų, kai mes būname kartu, ir galime linksmintis šokdamos pagal „Youtube“ įrašus visą naktį, nemiegoti ir šnekėtis net ir atsigūlus į lovą bei žinoti viena kitą kaip nuluptą, nes per devynerius metus mes puikiai žinome, kuri galėtų be jokių skrupulų nusiskųsti plikai galvą, kuri yra švelnesnė su vaikinais bei kuriai koks vaikinas tiktų, nes be viena kitos leidimo net ir prie altoriaus negalėsim žengti. Galiausiai, neapsakomas gerbimas viena kitos, meilė, supratingumas ir išklausimas – tai ko kartais net ir dvi draugės neturi, mus sujungė į visiškai lietuvišką „Seksą ir miestą“. Linkiu, kad kiekvienos gyvenime užsimegztų draugystė verta trečdalio gyvenimo metų.

http://www.grozioguru.lt/straipsniai/seksas-ir-miestas-tik-visiskai-lietuviskai

Lithuanian article: "Žodžiais netikiu, bet kūno kalba tikiu/I don't believe in words, but I believe in body"





Sėdžiu aš autobuse ir pro langą stebiu prie autobusų stoties laukiančius keleivius. Negirdžiu, ką jie sako, o man ir nereikia, nes jų kūno kalba yra iškalbingesnė už tūkstantį žodžių ir aš ja tikiu. Tikiu ja, nes ji niekada nemeluoja ir yra tokia tyra, kaip ir ką tik gimęs vaikas.
Vyrų ir moterų supratimas
Pradėkime nuo prisiminimų apie situaciją, kuomet kalbiesi su pažįstamu ar menkai pažįstamu žmogumi, kuris tau taip gražiai viską pasakoja, kloja kelią rožėmis, o pasibaigus pokalbiui susimąstai: "Ar tik jis man nepamelavo?" arba "Man atrodo, čia kažkas ne taip". Ar yra tau taip kada nutikę? Manau, ne kartą. Paslaptis tokia, kad jos net nėra – mūsų abejones sukelia neatitikimas žodžių ir to, ką mums "pasako" kūnas. Dažnas iš mūsų nesusimąsto, jog mes pasąmoningai suprantame esant melui, tačiau nesuvokiame "kame šaknys". Štai čia turiu nuvilti vyrus bei pasveikinti moteris su tuo, jog jos yra nuovokesnės ir pastabesnės. Beje, šį "talentą" patobulina augindamos vaikus, kai tuo tarpu dažnas vyras praleidžia daug ką pro akis. Paklauskime moters, kodėl vaikas verkia, ir ji tikrai supras, ar jam skauda, ar jis alkanas. Tačiau paklausus vyro, kas yra vaikui, jis atsakys: "Vaikas tik verkia, paverks ir nustos". Nenukabinkite nosies, vyručiai, išmokti to galite ir jūs.
Kūno kalbos svarba
Žmonės jau daugiau kaip milijoną metų bendraudami naudoja kūno kalbos priemones, tačiau tik pastaraisiais dešimtmečiais imta moksliškai tyrinėti neverbalinio bendavimo ypatumus. Manau, per porą dešimtmečių ši sritis bus iš naujo "atrasta" visame pasaulyje ir neverbalinio bendravimo reikšmė bei įtaka žmonių tarpusavio santykiuose taps privaloma formaliojo išsilavinimo dalimi. Dar 1971 metais buvo skelbiami Luisvilio universiteto (JAV) profesoriaus Rėjaus Birdwhistel‘io atliekamų tyrimų rezultatai, kurie nustatė, jog didžiausią informacijos kiekį žmogus žmogui perduoda kaip tik gestais, pozomis ir tarpusavio padėties bei atstumų manipuliacijomis. Štai kodėl nutinka taip, jog pasibaigus pokalbiui mes nesuprantame, teisybę sakė ar melavo pašnekovas.
Stiprinant tikėjimą neverbaline komunikacija buvo atlikta dar daugiau tyrimų, kurie įrodė, kad iš žodžių mes gauname tik 7 proc. informacijos. 93 proc. informacijos gauname iš kūno kalbos bei balso intonacijos. Juk ne veltui vilkas suplonindavo balsą kalbindamas Raudonkepuraitę užsukti pas jį į svečius.
Studentų gestų kalba
Ar kada atkreipėte dėmesį į tai, kaip mums yra vedama paskaita/semaras? Ar kada pagalvojote, kada mes geriau įsisaviname informaciją? Atėjus į paskaitą, kur dėstytojas naudojasi tik skaidrių medžiaga, norisi kuo greičiau iš jos išeiti. Visai kas kita klausantis dėstytojo, kuris dėstomą medžiagą pateikia paįvairindamas tam tikrais gyvenimiškais pavydžiais bei juos įliustruodamas gestais. Bet kokio seminaro, pranešimo papildymas gestais atneša sėkmę oratoriui. Turbūt sutiktumėte su manimi, kad net ir stulpas susilauktų daugiau dėmesio nei lūpos raumens pajudinimas tam tikru kampu sakant žodį.
Paskaitų metu studentus dažnai galime pastebėti sėdint nuleistomis galvomis ir ant krūtinės sukryžiavusius rankas. Geras lektorius, jaučiantis auditoriją, iš karto susigaudo, kad jo mintys nepasiekia klausytojų. Pastabus lektorius kuo puikiausiai supranta, kad studentai, sukryžiavę rankas, paskaitos metu gauna net 40 proc. mažiau informacijos. Todėl, mieli studentai, kuo mažiau užsidarę būsite, tuo daugiau informacijos gausite bei tapsite atviresni kitiems, jei tik patikėsite, jog tam tikrų gestų ne/naudojimas gali atnešti naudos.
Pabaigai
Galiausiai, tikiuosi, kad išaugo Jūsų tikėjimas ne žodžiais, o kūno kalba, kuri tokia galinga, koks yra ir žmogus. Pavyzdžiui, moteris, pažiūrėjusi į vyrą "žudančiu žvilgsniu", nė nepravėrusi burnos perduoda jam labai aiškų pranešimą. Mes esame tokie protingi, kad galime išmokti atspėti apie ką žmogus tuo metu kalba negirdėdami žodžių, nes vidutinė sakinio trukmė užima vos dvi su puse sekundės, o virš 65 proc. informacijos pateikiame neverbaliniu būdu. Tai kuo dabar Jūs tikite?

Lithuanian article: "Kiekviena idėja verta milijono, bet nebūtinai litų/Every idea is worth million, but not only litas"



Nuotraukos autorius Tomas Urbelionis/BFL
© Baltijos fotografijos linija
2010 metų viduryje Elizabeth Varley ir Mike Butcher įgyvendino savo svajonę atidarydami „TechHub“ Londone, Anglijoje. Lygiai taip pat prieš šešerius metus San Franciske prasidėjo „HUB“ veikla. Tai vieta, kur įvairios kompanijos gali organizuoti savo renginius, konferencijas, o pradedantieji savo verslą – atrasti bendraminčių, dirbti, vykdyti projektus, daryti susitikimus su partneriais.
Kiekvienas iš mūsų turi įvairius poreikius ir skirtingai mąsto apie savo ateitį. Vieni baigę studijas ketina ieškoti darbo vietos didelėse kompanijose, kiti – kurti darbo vietas, dar kiti – gal tik dirbti sau. Galimybių yra apstu, tik ne visi mes apie jas žinome. Lygiai kaip daugeliui iš jūsų nežinoma „HUB“ veikla. Visai nenuostabu, nes tai yra nauja idėja, kuri, beje, jau turi šalininkų. Šis straipsnis nėra reklaminis skelbimas, kuris propaguoja „HUB“ veiklą. Tiesiog norime pasidalinti viena iš milijono galimybių, kaip ir kur galima vykdyti individualią veiklą.
HUB Vilniuje
Pasaulyje jau yra 400 centrų, kurie skatina bendradarbiavimą bei susibūrimą vienoje erdvėje, kurioje galima sutikti laisvai samdomų profesionalų. „Tai vieta, kuri skatina kūrybiškumą, bendradarbiavimą ir iniciatyvumą, suteikia galimybę dirbti komandoje ir visapusiškai tobulėti“, – teigiama „HUB Vilnius“ iniciatorių. 2010 metų spalio 29 dieną Šiaurės miestelio technologijų parke, Vilniuje atvėrė duris pirmasis „HUB“ Lietuvoje ir pasiūlė kitokį požiūrį į darbo vietą. Mums įprasta darbo vieta – biuro patalpos, stalas, kėdė, kompiuteris ir dar keli dekoracijai ar darbo patogumui skirti daiktai. Tuo tarpu „HUB“ siūlo mums įsivaizduoti kavinės su bevieliu internetu ir biuro derinį. Šis derinys sąlygoja galimybes būti unikaliu, apsuptam žmonių, nesuvaržytam, pripažintam. Grupė iniciatyvių žmonių jau šiai dienai yra subūrę penkiasdešimt „HUB“ narių, kurie dirba priimtinomis sąlygomis, tačiau jie vis dar laukia prisijungiant ir kitų. Vienu iš jų galėtum būti tu, studente, kuriam yra priimtina savarankiško darbo forma, o dirbti namuose tiesiog nepatogu.
HUB Kaune
HUB“ Kaune savo duris atvėrė 2011 metų vasario mėnesį Architektų namuose. Iniciatoriumi tituluotas Tomas Kažemėkas. Įžengus į šią erdvę pajunti, kad čia nėra jokių suvaržymų, gali jaustis jaunu ir iniciatyviu, kad ir kiek tau metų bebūtų. Svarbiausia – tai kuo puikiausia vieta tobulėjimui bei savo idėjų įgyvendinimui. Čia man teko užsukti, nes laimėjau mėnesio abonementą (besidomintys apie konkurso sąlygas galite pasiskaityti „HUB Kaunas“ „Facebook“ puslapyje). Supratau, jog tai kuo puikiausia galimybė imtis iniciatyvos ir daryti tai, ką esu suplanavusi.
„HUB Kaunas“ iniciatoriaus Tomo buvau labai šiltai sutikta ir pasveikinta tapusi nare, o mano išreikšta mintis dėl veiklos planų buvo pasveikinta su paskatinimu ją įgyvendinti su „HUB Kaunas“ pagalba. Nors aš šiuo metu apie savo veiklą pasigirti negaliu, tačiau verta pasakyti, kad jau 20 kauniečių tuo pasigirti tikrai gali. Kaip pavyzdį galiu pateikti „blogerius“, kurie čia rado vietą savo susitikimui. Nevyriausybinės organizacijos ketina čia įgyvendinti savo projektus, o akcija „Darom 2011“ liko dėkingi „HUB Kaunas“ bendruomenei už iniciatyvą ir pagalbą švarinant Kauną.
Kai nežinai nuo ko pradėti…
Nors ir subjektyvi nuomonė, tačiau neabejoju, kad „HUB“ iniciatyva gali tapti kuo puikiausia pradžia idėjų įgyvendinimui, kai kartais nežinai, kur eiti, ką daryti, kur kreiptis patarimo, nuo ko pradėti. Žinoma, kiekvienas atrandame savo laimę skirtingose situacijose, tarp skirtingų žmonių, o gal tiesiog skaitydami straipsnį, kuris generuoja idėją tolimesniam tobulėjimui.
Žinau, kad viso straipsnio metu nebandžiau paaiškinti, ką reiškia šis trijų žodžių junginys „HUB“, bet nepaaiškinsiu ir dabar, nes niekas dar to nepadarė. Paliksiu vietos kiekvieno jūsų fantazijai. Tegu ji būna mažas žingsnis link to, ką kiekvienas iš jūsų gali pasiekti baigę studijas. Juk galite sukaupti milijonus, tačiau nebūtinai litų, nes „tą valandėlę, kai imi daryti tai, ką nori, prasideda iš tiesų kitoks tavo gyvenimas“ (Richard Buckminster Fuller).

Lithuanian article: "Išsiskyrimas – kilimas aukštyn ar laiptelis žemyn?/The break up - rise up or step down?"


Tave paliko mylimas vaikinas, o gal tu jį nusprendei palikti ir atrodo, lyg žemė slystų iš po kojų... Žodžiais neapsakomas jausmas, bet užklupo jis kiekvieną iš mūsų ne kartą ir ne du, tačiau vienoms iš mūsų tai tampa tramplynu kylant aukštyn, kitos susigūžia į savo mažą kiautą ir tūno ten mėnesiais, tačiau ar tai iš tikrųjų yra laiptelis žemyn, o gal puikus metas kilti aukštyn?
Ne kartą man teko išsiskirti su vaikinu. Pirmosios dvi savaitės – lyg moralinės pagirios, deja, nuo jų vaistų dar niekas nesukūrė, tačiau vieną pamoką išmokau visam gyvenimui – nei vienas iš vaikinų nevertas mūsų ašarų, nervų, blogos nuotaikos... Paklauskime savęs, ar tai keičia esamą situaciją? Deja, ne, bet tai keičia tave, nes tai tavo pačios pakilimas į „aukštesnes pareigas“, todėl aš atlikau namų darbus „pliusų-minusų“ kategorijoje su tikslu nors vienai moteriškosios giminės atstovei palengvinti gyvenimą.
Pirmiausia, ką gali padaryti būdama šioje situacijoje, tai tiesiog įdiegti į savo galvelę programėlę „Aš jam per gera, todėl galiu būti geresnė pati sau“. Būkime optimistės ir pradėkime save vertinti dar geriau – padovanok sau abonementą į sporto klubą, operą, nueik pas kosmetologę, nusidažyk plaukus ar pakeisk šukuoseną. Nutinka kartais, kad mes pamirštame tai padaryti, nes skubame į pasimatymą, o kadangi esi laisva, dabar gali būti sau dosnesnė.

Antra, pakeisk mąstymą! Tai gal net svarbiau už pirmąjį punktą, bet tam reikia daugiau pastangų, nei nueiti pas manikiūristę, bet viskas įmanoma. Nuo ko pradėti? Mane visuomet išgydo frazė „Ačiū Tau, kad palikai vietos geresniam už tave!” Šiek tiek sarkastiška, piktoka frazė, bet labai teisinga, nes juk taip ir nutinka, kad užsivėrus langui, atsidaro durys, pro kurias vaizdas daug įvairesnis, o gal net ir seksualesnis...
Trečia, skirk laiko draugėms, šeimai, socialinei veiklai. Nieko nėra geriau, kaip nuveikti gerą darbą ir nesvarbu kam – vietoje mamos išplauti indus, už brolį nuvešti knygą į biblioteką, o gal suorganizuoti renginį. O tam, kad darbus būtų smagu daryti, aš visuomet atsimenu vieno mano buvusio žodžius: „Už blogus darbus atlygina septynis kart blogu, už gerus – du kart geru.“
Ketvirta, praėjus pykčiui, pagiežai, sielvartui, nerimui ir visoms kitoms neigiamoms emocijoms apžvelk laiką, kurį turėjai su savo buvusiuoju - apmąstyk, ką išmokai, patyrei, ką pažinai, pasidžiauk, kokią save atradai kartu būdama su juo ir garsiai, raštu, o gal tik mintyse padėkok jam, kad jis tave daug ko išmokė, nes jis tą tikrai padarė!
Galiausiai, kiekviena iš mūsų turėtų suprasti, kad niekas nevyksta veltui – nei vienas žmogus į mūsų gyvenimą neateina veltui, jis yra rezultatas mūsų veiksmų ir minčių, nes kaip elgiesi, apie ką mąstai, tokius žmones ir pritrauki. Taip buvo ir bus, o jei tavoji meilė pasitraukė iš tavo gyvenimo, tuomet tai nebuvo meilė, nes tai, kas tikra, lieka visam gyvenimui, o tai, ko neturi būti tavo gyvenime niekuomet ir nebus.

http://www.grozioguru.lt/straipsniai/issiskyrimas--kilimas-aukstyn-ar-laiptelis-zemyn

Lithuanian article: "Veidų knyga: laiko švaistymas ar informacijos šaltinis?/Facebook: waisting of time or the resource for information?"


Veidų knyga: laiko švaistymas ar informacijos šaltinis?

Tai ne reklama, mielosios, bet rezultatas mano mini tyrimo bei vaisius mano asmeninės patirties. Kadangi visai nesenai susiradau svečioje šalyje darbą, kuriuo esu patenkinta, dėka „Veidų knygos“, pradėjau mąstyti, kad šis pasaulinės interneto erdvės gigantas man atsiperka su kaupu, o ne švaisto mano laiką. Kaip tai įmanoma?
GYVENAMA VIETA
Pradėsiu nuo to, jog prieš atvykstant į svečią šalį labai lengvai susiradau gyvenamąją vietą tik todėl, kad tapau tam tikrų grupių nare. Kiek man tai kainavo? Neskaičiuojant išlaidų elektrai, man tai nekainavo nieko arba valandą laiko, per kurią aš susirinkau visą reikiamą informaciją perskaičiusi komentarus žmonių, kurie jau gyveno, kur aš gyvenu dabar bei paraiškos užpildymas, vėliau ir kontrakto pasirašymas internetu. Net gi raktus nuo mano gyvenamosios vietos paėmusį vaikiną susiradau „Veidų knygoje“. Nenori mokėti tarpininkui už buto suradimą? Sek pranešimus arba viešai užduok klausimą į kurį ankščiau ar vėliau gausi atsakymą bei pasiūlymą.
PAŽINTYS
Neturiu omenyje meilės pažinčių (nors neabejoju, kad tokių atvejų jau yra buvę), bet susirasti savo srities bendraminčius tikrai galima, belieka sekti tam tikrų įmonių įrašus, pastebėjimus ar straipsnius ir paieškos lauke įvedus vardą bei pavardę su reikiamu žmogumi galima susisiekti akimirksniu. Paprasta kaip du kart du!

Nuotrauka: Grožioguru.lt (fot. Romualdas Imbrasas)

DARBAS
Tikiuosi, kad darbo portalams tai ne priešas, nors daugeliu atvejų tikrai ne, bet mano pačios patirtis byloja, jog darbą galima gauti per kelias dienas tiesiog sekant informaciją bei tai darant kasdien. Geriausius pasiūlymus labai dažnai skelbia mūsų pačių draugai arba tam tikrų bendruomenių nariai, todėl kartais verta sugaišti minutę peržvelgiant tam tikrus įrašus.
RENGINIAI/AKCIJOS/PERKU/PARDUODU
Ši erdvė tiesiog klesti, o tu gali būti visą savaitę užimta vien lankydamasi tam tikruose renginiuose. Dar geriau, jei nori, kad tavo organizuojamas renginys būtų sėkmingas ir susilauktų dėmesio, drąsiai apie tai pranešk „Veidų knygoje“, parašyk įtikinamą tekstą, pasidalink juo su draugais ir lauk ateinančios akimirkos.
Jei nori ką nors įsigyti už mažesnę kainą, o gal parduoti, taip pat čia tinkama vieta tai padaryti, minusas tik vienas, kad negalėsi padaryti pavedimo ar gauti pinigų tuo pačiu metu, nes elektroninės bankininkystės pėdsakų dar ten neradau, o gal ir neieškojau.
Tačiau, kad ir kaip viskas atrodytų paprasta, greita, naudinga ir puiku, bet nepamirškite, mielosios, kad čia slypi ir pavojus. Verta atsiminti, kad kiekvienas įrašas, savo simpatijos parodymas tam tikrai žmonių minčiai, video įrašui ar renginiui, tai informacijos suteikimas tam tikriems asmenims apie jus. Visa skelbiama informacija yra kaupiama bei saugoma, o reikiamu metu ir panaudojama tam tikriems tikslams. Todėl būkime apdairios, protingos ir gudrios, kad tai, kas yra gerai, netaptų tuo, kas mums visai yra nenaudinga.

http://www.grozioguru.lt/straipsniai/veidu-knyga-laiko-svaistymas-ar-informacijos-saltinis

Lithuanian article: "SOS: keičiu šalį, ką daryti?/SOS: I am changing the country, what to do?"


Daugumos gražių lietuvaičių bei mūsų brolių lietuvių likimai susiklostė taip, jog apie Lietuvą ir jos likimą tenka galvoti būnant ne gimtojoje šalyje, o svetur. O gal šiandien jau galvoji apie išvykimą, tačiau širdyje nerimas kankina, nes nežinia, ką reikės daryti, nyvukus į naujaisiais namais tapsiančią šalį. Nerimauti neverta, nes išeitis visada yra šalia, belieka būti gudriai bei sumaniai, o patarimais, kur susirasti reikiamą informaciją, visuomet verta pasinaudoti.
STUDENTŲ SAVANORIŲ ORGANIZACIJOS
Nors ir skamba kai kam visiškai nerimtai, tačiau studentai visuomet randą išeitį iš situacijos ir turi sukaupę daug vertingos informacijos, kuria dažniausiai dalinasi mielai bei nemokamai. Jie visuomet žino, kur kreiptis ieškant apgyvendinimo, kalbos kursų, žino, apie atstovybes, kuriose vyksta įvairūs registracijos procesai ar gaunami reikalingi dokumentai bei kita informacija.
Taip pat jie organizuoja renginius, kuriuose privalai sudalyvauti, norint susipažinti su vietiniais žmonėmis bei gauti dar daugiau patarimų.
LIETUVIŲ JAUNIMO ORGANIZACIJOS
Palikus gimtąją šalį nereikia išsižadėti savų šaknų, bet priešingai – dalyvauti lietuvių gyvenime ir būnant svečioje šalyje. Kone kiekvienoje šalyje lietuvių jaunimas yra gan aktyvus bei stengiasi susiburti kuo dažniau draugėn įvairių renginių metu, kuriuose lietuviai dalinasi sava patirtimi.
LIETUVOS AMBASADA
Skamba labai oficialiai ir nėra tokia neformali organizacija, kaip prieš tai minėtosios, tačiau čia visuomet skelbiama lietuviams aktuali informacija, organizuojami įvairūs minėjimai, švenčiamos Lietuvai svarbios šventės, todėl nepamiršk nors kartą per savaitę užsukti į jų svetainę, kurioje skelbiama aktualiausia tam laikotarpiui informacija, o jei yra galimybė, užsisakyk naujienas į savo el.pašto dėžutę.
KITATAUČIŲ GRUPĖS
Kad ir į kokią šalį benuvyksi, visuomet rasi grupę kitataučių, kurie atvyko čia dėl įvairių priežasčių – dėl sužadėtinio, žmonos, darbo, studijų ar dėl įdomesnio gyvenimo. Šie žmonės visuomet stengiasi susiburti drauge tam, jog nesijausti vienišiems, todėl bent kartą į mėnesį organizuoja susitikimus. Kaip juos surasti? Internetas visagalis, tik nepamiršk žodžio „international“!
“VEIDŲ KNYGA“
Kone daugiau nei 50% lietuvių, ar jie Lietuvoje, ar jie būtų užsienyje, tačiau visuomet susiburia draugėn „Veidų knygoje“. Kas tiesa, tas ne melas, bet čia yra ir daugiau nei 50% pasaulio žmonių, kurie per kelias minutes sukuria įvairaus pobūdžio grupes, kuriose dalinasi labai vertinga informacija, o jei jos ir nėra, tuomet yra suteikta galimybė parašyti ir pasiklausti, kas tave nerimą kelia, o gal kas ir darbą pasiūlys? Todėl drąsiai junkis į bendro likimo brolių ir seserų būrį.
Pabaigai palinkėjimas nebijoti, veikti drąsiai, klausti, dalyvauti, nepamiršti šypsotis, sekti madą, tiek vietinę, tiek pasaulinę bei džiaugtis gyvenimo teikiamais malonumais.

http://www.grozioguru.lt/straipsniai/sos-keiciu-sali-ka-daryti

Lithuanian article: "Aš - Europietė, o jis iš Rytų/I - European, he is from East"


Vakaras, už lango -11, o mano kūnas juda „Asi Asi“ ritmu. Nepaisant to, kad šalta, bet aš jaučiu pavasarį širdyje, nes esu laisva! Prisipažinsiu, ne visuomet mėgau sakyti: “Aš esu laisva!”, o toks statusas vesdavo į neviltį, bet šiuo momentu esu daugiau nei laiminga, o mano akyse džiaugsmo šokį šoka malonumas. Kam už tai esu dėkinga? Vaikinui iš Rytų!
Nesu modelis, bet pozuoti mėgstu. Nesu „Mis Pasaulis“, bet komplimentų, kad esu graži, žavi susilaukiu visada, o eidama keliu bei sekdama žvilgsnius suprantu, kad tai ne melas. Tą patį man sakė ir mano buvęs vaikinas iš Irako bei daugelis jo bendraminčių iš to paties regiono. Neabejoju, jog ir tau teko matyti vaikiną iš Turkijos, kuomet negalėjo atitraukti akių nuo tavęs, o jei dar to neįvyko, pažadu, vieną dieną tai tikrai nutiks. Tačiau viena yra girdėti nenutrūkstama gaida sekančius komplimentus naktiniame klube, visai kas kita – juos užsiprenumeruoti ilgesniam laikui. Taip jau nutiko, jog pasirinkau sekantį variantą ir prenumerata baigėsi po... 2 savaičių!
Grįžtu į praeitį ir matau save laimingą kasdien girdinčią, matančią, liečiančią tai, kas tuo momentu buvo svaiginama – jį, iš Rytų. Kone mano svajonė – aukštas, tamsus, pasportavęs, protingas, išsilavinęs, švelnus, dėmesingas... Tiesiog tai, ko man reikia, maniau tuo metu, bet greitai supratau, kad iš karštos meilės mano rožiniai akiniai išsilydė ir liko labai ryškus vaizdas, kuris mano protui labai nepatiko, o širdžiai kėlė skausmą. Mielosios, o dabar įdėmiai!
Rytiečiai yra tikrai žavūs, nes myli meilę, dainas kuria apie meilę, eilių yra parašyta daugiau, nei reikia, bet kas ta tikroji meilė jiems lieka atviru klausimas, nes jie deklaruoja meilę tau mylėdami saveAtsimink, kad egzistuoja jiems daug ‘raudonų linijų’, kurias tu (gal) pamatysi, bet bus per vėlu. Todėl visuomet išsiaiškink jo jautriąsias vietas (ne kūno) tam, kad vieną dieną jo principai nebūtų aukščiau tavęs, o tu negirdėtum aplinkui, kaip jis tave myli, bet negalit būti kartu, nes “iššokai iš traukinio” ir tas pats bilietas du kartus negalioja.
Jie nori, kad tu paaukotum viską dėl jų, tačiau vietoj tavo taip mylimų gėlių gausi guminukų. Gerai tai tik tuo atveju, jei esi alkana. Tai reiškia, kad iš tavęs reikalaus pakeisti šalį, kuri nepatinka jam, o tai, kas tau patinka gali būti pašiepta, bet jis tai pavadins „auka dėl tikros meilės, kurios europiečiai niekada nesupras“ ir garantuoju, niekada nesuprasim.
Praėjo daugiau nei dvi savaitės, kurių metų buvot visada kartu, žinok, tuoj ateis tam pabaiga ir apie dėmesį, net ir menkiausią, tau pamirškKodėl? Jiems pasidaro per ‚ankšta‘ arba tu nusikalsti taip ir nesupratusi, ką ne taip padarei. Tuomet jie gali dingti dienai, savaitei ar keliems mėnesiams ir jei tu vis dar būni nesupratusi, ką ne taip padarei, gali tikėtis panašios pertraukos dar kartą arba tiek kartų, kol suprasi, kad beviltiška, tačiau jis tave vistiek dar myli.
Visa tai ir daugiau tik mano asmeninė bei kitų merginų patirtis, po kurios supranti, kad periodas, vadinamas „susitikinėjimu“ buvo išrastas ne veltui ir per vieną naktį įsigyti vaikiną iš Rytų gali būti prabanga tik tuomet, jei esi pati iš Rytų. Jei gimei Europoje, važiuok egzotiškų atostogų į Rytus, bet nepamiršk, kad europiečiai tikrai nėra tokie jau ir blogi bei žino, kas yra gėlės.

Lithuanian article: "Socialinis verslas – naujas rūbas geresniam gyvenimui?/Social business - new cloth for the better living?"


Ne veltui mada yra toks dalykas, be kurio mes, merginos, neišsiverčiame kasdieniame gyvenime. Pastebėjau aš tą pačią tendenciją ir versle, kuriam jau yra pasiūtas naujas rūbelis – socialinis verslas. Suprantu, jog tai ne apie spalvų derinimą, bet gal apie geresnį gyvenimą?
Prieš gerą pusmetį susipažinau su rusiškų ir amerikietiškų šaknų turinčia amerikiete Katya. Smulkutė, protinga, gudri ir gera mergina ji man pasirodė, o vėliau supratau, kodėl. Ji ir jos tėveliai Talino centre  vadovauja „The Living Room cafe“ veikiančiai kavinukei, kurioje ne tik gera atmosfera, viskas pigu, bet ir padavėjai visuomet išsišiepę ir laisvi, nes jie – savanoriai! Tuo momentu ir aš nesupratau, ką ji man aiškino, net suabejojau savo anglų kalbos žiniomis, bet dabar suprantu viską – tai socialinis verslas!
Socialinis verslas - tai verslo valdymo principais ir inovacijomis pagrįstas paslaugų ir produktų pardavimas, kurio pagrindinis tikslas yra spręsti socialines ir aplinkosaugines problemas. Socialinis verslas reinvestuoja pelną į įmonės plėtrą ir/arba paramą, o ne išmoka jį savininkams, neatsižvelgiant į savo juridinį statusą. Labai jau moksliškas paaiškinimas, tačiau labai taikliai apibūdina šį naują ir madingą rūbelį verslo mados pasaulyje. Kuo jis madingas ir žavus? Tuo, jog jo tikslas yra padėti kitiems, nesiekiant susikrauti milijonų iš teikiamų paslaugų kitiems. Kaip ir mano herojės atveju – jų kavinėje galima nusipirkti kavos, atbatos ar gabalėlį skanaus šokoladinio torto už priimtiną studentui kainą, nes nereikia dengti išlaidų, skirtų padavėjo atlyginimui. Šioje vietoje yra taip pat skatinamos įvairios socialinės veiklos – įvairių menininkų parodos, akustiniai koncertai, netgti „FREE STORE“ – merginų rojus, kuriame gali tau nepatinkančius drabužius iškeisti į naujus, nors ir nešiotus, bet už tai neišleisti nei cento. Ne paslaptis, kad ir Talino lietuviai susitinka šioje kavinėje kiekvieną mėnesį tam, kad nepamirštų lietuvių kalbos bei pasidalintų gera nuotaika.
Tai tik vienas iš pavyzdžių, darančių pasaulį gražesniu ir geresniu gyventi. Lietuvoje veikia jau ne viena tokia iniciatyva, kuri dėvi socialinio verslo rūbelį. Jis ankštas, dar ne toks populiarus, kaip „Dolce&Gabana“, bet įgauna savo kainą kasdien. Gal ir tavo galvelėje kirba graži idėja? Nebijok jos realizuoti, nes gyvenimas per trumpas, kad švaistytum laiką.

Lithuanian article: "Ar esi laiminga?/Are you happy?"


Kada paskutinį kartą savęs paklausei, ar esi laiminga? Kada paskutinį kartą jauteisi laiminga? O kas tave verčia būti laiminga? Labai paprasti ir aiškūs klausimai, dar paprastesni į juos gali būti atsakymai. Ne veltui aš juos Jums užduodu, nes manau, kad gyvenimo pamatas ir yra laimė, nesvarbu kur tu ją randi. O ką daryti, kai jos nerandi?
Laimė slypi visur. Vieni sako, kad tai pinigai, kiti – daiktai, tretiems tai šokis, kažkam tai laisvė... Šiandien man laimę suteikė mano svajonių rankinė, piniginė bei filmas. Gal tai kažkiek materialistiška, bet man širdyje smagu. Smagu, ne todėl, kad turiu daiktą, gražų, žinoma, bet todėl, kad tai yra mano svajonė, nes aš apie tai svajojau ilgai. O kiek iš mūsų nebijo svajoti? Deja, kas antras mano pažįtamas bijo svajoti, nes mano, jog neverta. O aš manau, kad tai blogas požiūris!

Nuotrauka: Rasa Ramanauskaitė


Pasukusi galvą į dešinę ant savo kambario sienos matau pačios darytą plakatą. Jame yra kelios nuotraukos, kurios vizualizuoja mano svajones: karjera, namai, šuo, vyras, mano rengimosi stilius... Kai kam tai niekis, o aš manau, kad tai yra Laimė! Man nesvarbu, kad tai kažkam kelia šypseną, o man, priešingai, šiltus jausmus, kuomet įsivaizduoju visa tai turint.
Turiu ne vieną draugę, kuri dirba darbą tam, kad susimokėtų už būtiniausius dalykus jos gyvenime – butą, mašiną, sporto klubą, gražią suknelę... Taip, suprantu, tai yra būtina, bet ar būtina dirbti ten, kur tau nemalonu? Manau, kad ne. Ne paslaptis, kad kažkada pati tokį gyvenimą gyvenau, kol nesupratau, kad labai svarbu yra svajoti ir tik tuomet būsi laiminga, o už vis labiau būsi laiminga, kai tavo svajonė išsipildys ir sėkmė visuomet Tave lydės.
Anglų išmintis sako, jei nori sėkmės, pagalvok apie penkis dalykus: 
- su kuo kalbi; 
- apie ką kalbi; 
- kaip kalbi; 
- kur kalbi; 
- kada kalbi. 
Pasirodo, anglai tikrai ne kvaili, bet net ir labai teisūs. Kodėl? Pagalvokim! Jei kalbiesi su vaiku, jūsų abiejų tema susiaurėja iki žaislų (žinoma, reikia atkreipti dėmesį ir į vaiko amžių). Jei kalbiesi su verslininku, Jūsų tema gali būti apie Stev‘ą Jobs‘ą. Tai reiškia, kad žmonės, su kuriais kalbi, išprovokuoja atitinkamą temą, kuri atskleidžia, kad tu esi tai, kuo nori būti šiuo momentu, bet jei svajoji būti kitokiu žmogumi, suprask, į tavo svajonę panašūs žmonės ir turi supti tave.
Visuomet svarbu mąstyti, ir kaip kalbi, kadangi tai ir sukuria tavo įvaizdį tiek draugams, kolegoms, tiek vaikinams. Nori subrendusio ir protingo vaikino? Kalbėk kaip suaugusi ir protinga mergina. Tačiau visuomet atkreipk dėmesį, kur ir kada kalbi! Darbo aplinkoje ir dienos metu, nebus tinkama diskutuoti apie kolegą, išpilusį ne vietoje kavą, bet gal tai geriau skambės vakare draugių rate triukšmingoje kavinėje? Viskas, kas išeina už mūsų lupų ribų turi savas pasėkmes.
O kaip elgiasi sėkmingi ir laimingi žmonės? Jie visuomet galvoja apie tai, kas jiems suteikia džiaugsmo, o tai juos daro sėkmingais ir niekuomet neleidžia sau prabangos mąstyti neigiamai! Tavo mintys traukia kaip magnetas prie tavęs žmones, veiksmus, daiktus... Manosios mintys mane padarė šiandien laimingą, nors vakar tokia pati buvau, pažadu, tokia būsiu ir ateityje, tik todėl, kad nebijau svajoti. O apie ką tu žadi svajoti, kad būtum visuomet laiminga?